Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2010

P.S. greitasis Kalėdinis vainikas

Vaizdas
 ... Vakar vakare besėdint ant sofos ir bežiūrint "Žiedų valdovo" antrą dalį kažkaip netikėtai lengvai ir greitai susidėliojo Kalėdinis vainikas (ilgiausiai truko karoliukų vėrimas ant adatėlių ir jų smaigstymas): Net pati nustebau, kad padariau, nes buvau tikra, kad šiųmečio Kalėdinio vainiko darymas taip ir užsibaigs jo pradinėje stadijoje: nusipirkus putoplastinį pagrindą ir saugiai jį padėjus spinton  a la "padarysiu kitais metais, nes dabar nėra laiko"... Bet ne!  Todėl ir maivaus. :) p.s. o patikusią mintį radau štai čia

Pabambėjimai nuo sofos: žiema atėjo netikėtai, o Kalėdinė nuotaika...

Vaizdas
 ..... O ką Kalėdinė nuotaika? Ji irgi tyko už kampo.:) Taip jau išėjo, kad šįmet žiema ir šviesos greičiu artėjančios šventės užklupo mane netikėtai. Tokią visai nepasiruošusią: nei šilto palto spintoje nėra, nei padarytų sveikinimo atvirukų krūvelės ant stalo, nei kaistančio karšto vyno puodo virtuvėje...    Todėl, kad jau visiškai neatsiliktume nuo "šventinio ritmo", kuriuo regis gyvena visas pasaulis, žinoma, išskyrus mane (na, gerai, gerai, čia jau truputį hiperbolizuoju), mes su Vilmantu nepraleidome pasitaikiusios progos apsilankyti viename tokiame Prancūzijos miestelyje Kolmare (Colmar), kuris garsėja savo Kalėdinėmis mugėmis bei tituluoja save Elzaso vyno sostine. Mums atvykus Kolmare jau šurmuliavo žmonės - kol vieni dar tik ruošė palapines prekybai, kiti jau sėkmingai siūlė visokiausias "Kalėdines" gėrybes, o esant nedidelei minusinei temperatūrai tokius žioplinėtojus kaip mes ypač gundė aplink sklindantys karšto raudono ir balto (!

Pabambėjimai nuo sofos: kai norisi pasivažinėti traukiniais...

Vaizdas
... Ne tik maži vaikai žavisi pravažiuojančiais traukiniais ir jaučia didžiulį norą jais važinėti. Traukinius mėgsta ir suaugusieji. Kai kurie jų netgi neišauga iš tos vaikystės "aistros" ir net būdami dideli "dėdės" kolekcionuoja žaislinius, bėgiais riedančius, traukinukus. Ai, ką ten, turbūt net ir aš neatsisakyčiau su tokiu pažaisti. Bet aš ne apie tai. Paskaičiusi Liuksemburgo paveldo dienų programą sužinojau, kad tomis dienomis turėjo kursuoti seni - 1956 bei 1958 metų traukiniai. Ir net kokių 1948 m. garinis. Štai toks, kaip fotografijoje apačioje (ačiū, Ievai, kad pasidalino jo foto). O aš, kaip tyčia, tuo metu turėjau išvykti. Negali gi žmogus vienu metu būti dvejose vietose. O gaila. :) Tačiau didžiuliam savo džiaugsmui sužinojau, kad dar ir kitą savaitgalį vienas šių traukinių važinės. Ne garinis, bet tiek jau to... Tai mes su Vilmantu pasistengėme nepraleisti progos pasivažinėti štai šiuo traukiniu iki Klervo (Clervaux) miestelio Liuksemburgo

3 VVV: vynas, vynuogės ir vynuogynai

Vaizdas
... Kur galima eiti pasivaikščioti? Na, pirmiausiai į galvą ateina tokios vietos kaip parkas, miškas, kelias palei upę. Aišku, kartais puikiai pasivaikščioti pavyksta ir po parduotuves ar muziejus. ;) Bet man niekad nešovė į galvą, kad galima išsiruošti pasivaikščioti po vynuogynus, kol vieną saulėtą rugpjūčio sekmadienį man šios pramogos nepasiūlė. Va taip paprasčiausiai pavaikštinėti kaip kad po kokį parką.   Pavažiavome iki mažytėlaičio Ano (Ahn) miestuko, aplink kurį driekiasi vynuogynai ir kurio papėdėje teka Mozelio (Moselle) upė. Vienoje jos pusėje vis dar Liuksemburgas, o kitoje - jau Vokietija. Palikę mašiną patraukėme į vynuogynus - asfaltuotais takučiais galima leistis ar kilti aukštyn tarp vynuogių eilių, o prisėdus ant kokio surasto bortelio leisti akims ganytis po Mozelio slėnius (o kojoms ilsėtis). Ta diena būtų galėjusi būti puikiausia tingaus ir saulėto sekmadienio iliustracija. Mėlynas dangus, maloniai šildantys saulės spinduliai, didžiuliai

Pasakojimai nuo sofos: smėlio skulptūros

Vaizdas
... Bevaikštinėjant Blankenbergėje atradom, kad vyksta smėlio skulptūrų paroda. Na ir savaime aišku, nepraleidom progos iš arčiau pasižiūrėti, kaip gi tos smėlio skulptūros realybėje (ne laikraščių reportažuose ir ne TV ekranuose) atrodo.      Šios parodos, kuriai skuptūras kūrė net 40 menininkų iš viso pasaulio, tema buvo 100 populiariausių kelionių vietų bei įdomiausių objektų (18 Amerikoje, 45 Europoje, 20 Azijoje, 9 Australijoje ir 8 Afrikoje). Beje, joms sukurti buvo sunaudota 80 sunkvežimių belgiško smėlio. P.s.: panorus pamatyti kiek didesnes fotografijas, prašom spustelėti ant nuotraukos ir jos turėtų padidėti. ;) Pasivaikščiojus galva ėmė suktis nuo skulptūrų ir lankytojų daugybės, todėl kažkaip pasvajojau, kad būtų neblogai, jei šiai parodai būtų skirtas kiek didesnis plotas - atsirastų daugiau erdvės ir patiems kūriniams, ir jų „apžiūrinėtojams“. Na, o dvi paskutiniosios foto talpina man asmeniškai pačias smagiausias skulptūras

Pasakojimai nuo sofos: beieškant jūros...

Vaizdas
... Vieną rugpjūčio savaitgalį nusprendžiau paieškoti jūros. Turiu pasakyti, kad gyvenant Liuksemburge jūros taip lengvai nepasieksi. Visgi pasitelkus kantrybę ir traukinius jūrą galima surasti, pvz., Belgijos Blankenbergės (Blankenberge) miestelyje, kurį skalauja Šiaurės jūra ir kuriame gyvena apie 18,000 gyventojų. Iškart skubu pasakyti, kad kantrybės reikia visų pirma todėl, kad kelionė iki Blankenbergės trunka labai netrumpai – bent jau kokias 4-5 valandas. Bet ko dėl jūros nepadarysi, ane? Tačiau kelionės metu kantrybė buvo išbandyta net dvigubai, kadangi važiuojant pirmyn kažkas, vedinas filosofinių ar savižudybiškų paskatų, sumąstė pasėdėti ant bėgių, tad traukinys ilgokai pastovėjo kol atvykusi policiją tą „kažką“ nuvedė nuo bėgių. O grįžtant atgal bėgiams ar kitam traukiniui nutiko kitas „kažkas“ (niekas nepaaiškino, kas) ir mums teko malonumas traukinyje praleisti dar papildomas dvi valandas. Taigi, va tokie nenumatyti trukdžiai („kažkas“) yra ant

Pasakojimai nuo sofos: susitikimo vietos pakeisti negalima - Amsterdamas

Vaizdas
... Amsterdamas… Negalėčiau pasakyti, kad tai mano išsvajotas miestas, nors Olandija mane kuo toliau, tuo vis labiau traukia ir žavi. Labiausiai tai kanalais ir dviračiais. Ir dar anglų kalbos naudojimu be jokių kompleksų. Bendrai, tai Olandiją įsivaizduoju kaip tokią poetiškai pragmatišką šalį (žinau, žinau, tai du priešingi dalykai, bet visgi...) ir labai geidžiu daugiau po ją pasidairyti.   Tačiau vieną savaitgalį 6 valandas traukiniu pirmyn ir 6 atgal važiavome ne Olandija grožėtis, bet pagaliau susitikti su draugais iš Ukrainos (tais pačiais, į kurių vestuves dėl Islandijos ugnikalnio įsiveržimo taip ir nenuvažiavome), kurie, kaip tyčia, darbiniais reikalais buvo Amsterdame. Ir mes pagalvojome, kad taip vienu šūviu du zuikius nušausime – ir su draugais susitiksime, ir į dekadentiškąjį Amsterdamą užmesime akį. Aišku, laiko pažioplinėti po miestą taip, kaip aš norėčiau, tikrai nebuvo, tad kol kas tespėjome užfiksuoti keletą visiems – net ir nebuvusiems – skausmo žinom

Pasakojimai nuo sofos: Liuksemburgo nacionalinės šventės ypatumai

Vaizdas
... Birželio pabaigoje, kuomet lietuviai intensyviai švenčia Rasas, o amerikiečiai po truputėlį ima ruoštis liepos 4-ajai, Liuksemburge taip pat ateina metas didžiulei „2 in 1“ šventei – Nacionalinės dienos bei Jo Aukštenybės Hercogo gimtadieniui. Ir nors tikrasis Hercogo gimtadienis yra ne birželio 23 d. (tikrai ne visi Liuksemburgo hercogai gimsta būtent birželio 23 d.), tačiau šalies mastu yra švenčiamas būtent oficialusis gimtadienis, susiliejantis su Nacionaline diena, o tiksliau – gimtadienis ir yra Nacionalinė diena (arba atvirkščiai). Šventinis šurmulys mieste ima jaustis jau kelias dienas prieš birželio 23-ią dieną: mieste gausiai iškabinamos Liuksemburgo vėliavos, įvairių parduotuvių vitrinose atsiranda Hercogo ir jo šeimos foto, aikštėse statomos scenos bei kuriasi alaus-šampano-dešrelių kioskeliai. Pats šventimas prasideda jau 23 d. išvakarėse – gatvėse vyksta daugybė koncertų, stumdosi ir šėlioja galybė žmonių (ir ypač paauglių), sutemus vyksta deglais nešinų įvairi